Pirmadienis 

Štai ir prabėgo pirmoji žiemos stovyklėlės diena. Laipiojimo salėje buvo šilta ir jauku nuo vaikų juoko ir klegiasio. Atrodo jog iš žiemos miego prabudo visi „Miegantys drambliai“ .

Pirmoji diena buvo tikra laipiojimo fiesta. Susipažinę su vienas kitu ir pralaužę visus bendravimo ledus kalbėjome apie laipiojimą, jo rūšis, kartu mokėmės laipioti ir galiausiai sudalyvavome draugiškose laipiojimo varžybėlėse.

Vaikai turėjo progą sudalyvauti ir neformalioje anglų kalbos pamokėlėje, bendraudami su savanore iš Rumunijos, žaisdami su ja žaidimus. 

Po pietų sulaukėme svečio, kuris mus mokė naudojant paprasčiausias žvakutes, sukurti nepaprastus piešinius.  O galiausiai pramankštinus visus pirštukus ir raumenukus  atėjo laikas pajudinti ir smegenis, bei lavinti kūrybiškumą. Buvo surengtas tikras protmūšis ir linksmosios šarados. Pasirodė, jog kiekviena komanda turi sritį, kurioje yra nepalaužiama.

Dienos pabaigoje visi dalinosi savo nuotaikomis, įspūdžiais ir paskutines minutes išnaudojo laipiodami.

Antradienis

Antradienio rytą pradėjome su visų mylimu Kalėdiniu filmuku apie smurfus. Taip išsibudinus, rankas apšilome žaisdami stalo futbolą , o vėliau energijos pasikrovėme su tikrų laipiotojų mankšta bei trasų įveikimu.  Prieš pietus žaidėme su Andrada, taip lavindami savo anglų kalbos įgūdžius.

Mūsų komandai joks oras nebaisus, tad susikibę už rankų nukeliavome į Lietuvos karo muziejų, kuriame susipažinome su archeologiniais radiniais, amunicijos rinkiniais, pasakojančiais apie Lietuvos valstybės ir karybos istorijos raidą.

Po pietų visus stebino išprotėjusio linksmojo nykštuko aktyvi programa. O kai jis iškeliavo namo, nusprendėme atsilyginti visai nykštukų genčiai ir iš molio statėme jiems įvairiausių formų namelius. Kuriuos pastatysime paslaptingame nykštukų namelyje.

O dienos pabaigoje vaisių kokteilių paskanavę, sportavome laipiodami ir įveikdami vis sudėtingesnes trasas.

Trečiadienis

Štai ir išaušo trečioji žiemos stovyklėlės diena.  Visi pasiražę ir sportiškai nusiteikę atskubėjo į „Miegančius dramblius“, nes šiandien – sporto diena. Tikrą mankštą padarę ir sau komandą susiradę, visi skubėjo prie trasų ir nekantriai laukė starto. Visi vaikai atkakliai lipo sienomis aukštyn ir stengėsi uždirbti kuo daugiau taškų savo komandai. Po tokių varžytuvių visi draugiškai nusiteikę lavino anglų kalbos žinias, žaidė žaidimus ir dalinosi žiniomis, ir patirtimi apie sportą. 

Na o visi sočiai pasistiprinę priešpiečiais, kaip tikri žygiaiviai iškeliavo į senamiestį, aplankyti sporto muziejų. Ten ne tik sužinojome kiek daug laimėjimų yra pelnę lietuviai, savo rankomis lietėme medalius ir taures bet ir išbandėme jėgas šuolio į tolį sporto šakoje. Išvydome seną laipiojimo ir alpinizmo įrangą. Peržiūrėjome filmuotą medžiagą  apie Lietuvių Tautines olimpines žaidynes, vykusias Kaune 1938 m. ir sužinojome, kaip mūsų seneliai tada sportuodavo.  Bei išgirdome pamokančią pasakaitę, apie voriuką, kuris nesportavo ir užsiaugino labai didelį pilvuką.

Tiek daug sužinoję apie sportą ir jo rūšis, bei pasisotinę pietumis, nusprendėme lavinti žinias ne tik laipiojimo srityje. Vis dar tikėdami, kad sniego šiais metais sulauksim, nukeliavom pas dėdes slidininkus, sužinoti kaip išsirinkti geriausias slides, ką dalyti kalnuose, ir pamatyti kaip „gydomos“ slidės.

Po tokios sportiškos dienos pasidalinome įspūdžiai, nuotaikomis ir keliavom ant laipiojimo sienų, kol atvyks tėveliai.

Ketvirtadienis

Nors jau ketvirtoji diena, tačiau keltis iš lovos niekas netingi, ir su nekantrumu skuba į „Miegančių dramblių“ laipiojimo salę, sužinoti kas jų šiandien laukia.

Kaip ir kiekvieną rytą laukdami draugų pradedame stalo žaidimais ir filmukais. Na o kai paskutinis stovyklautojas atkeliavo, prasidėjo tikra mankštelė, kurią dar ilgai atsiminė kiekvienas pirščiukas ir raumenukas. Šokavom kaip varlės, tipenom kaip ančiukai, darėm kulversčius, bėgiojom, šliaužiojom, ropojom ir žinoma daug laipiojom sienomis. Treniruotė buvo tikrai linksma, jai pasibaigus visi raudonais žandais nuskubėjome konstruoti kiaušiniams parašiutų ir pasijautėme kaip tikri inžinieriai. Nors vienas parašiutininkas – kiaušinis nusileido sėkmingai, deja buvo ir aukų.

Po indžinerinio užsiėmimo kaip tikri alpinistai, čiupinėjome ir rūšiavome  krūvą įrangos, sužinojome net ir smulkiausio daiktelio paskirtį. Apsikarstę  virvėmis, apraišais ir šalmais įveikinėjome tikras alpinistines  užduotis.

Po tokių nuotykių visi nuskubėjome pasistiprinti pietumis, o po jų pasinėrėme į kūrybinius užsiėmimus. Paprastiems popieriaus lapams įkvėpėme gyvybės ir jie pavirto nuostabiais, lengvais,  paukščiais,  bei sunkiais ir galingais drambliais.

O paieškoję senų ir spalvotų žurnalų, sukūrėme vienetinius tušinukus, kurių nesumaišysime su jokiais kitais. Ir dabar žinosime, ką galime padovanoti savo draugui.

Švelniai ir atsargiai elgėmės ne tik su savo darbeliais, bet ir išmokome būti jautrūs gyvūnams ir visai mus supančiai aplinkai. Nes gyvūnų globėja vaikams leido įsijausti į gyvūnų vaidmenį ir geriau juos suprasti.

Štai taip smagiai, įdomiai ir kartu pamokančiai prabėgo diena, sakome sudie vienas kitam, suprasdami jog rytoj išauš paskutinė stovyklėlės diena.

Penktadienis

Penktadienis – paskutinė stovyklėlės diena. Susirinkę vaikai tikėjosi tikro nuotykio ir išbandymų. Juk jie neveltui taip uoliai laipiojo visą savaitę, dėjo į savo galvas tarsi į lentynėles visas žinias ir savaitės įspūdžius. Ko tikėjosi, tas ir nutiko. Vos visus susirinkusius pasitiko tikras laipiojimo treneris, pravedė rimtą laipiotojišką mankštelę ir kas buvo netikėčiausia pakvietė į fotografijos pamokėlę. Nes pasirodo, jog fotografija antras svarbus dalykas po laipiojimo. Vaikai susidomėję klausė visų patarimų ir galiausiai tai išbandė praktiškai.

Tačiau tai dar ne visi netikėtumai. Po priešpiečių jų laukė tikra alpinistinė kelionė, su visa alpinistine įranga ant pečių, gyvybės saugojimu ant ledo lyties, plaukimu upe, lipimu uolomis ir žinoma bendra nuotrauka su vėliava, įveikus šią užduotį.

Po pietų visi susijaudinę gamino lėles ir ruošėsi pasirodymams.

Kai per duris pradėjo rinktis tėveliai, vaikus išpylė susijaudinimo karštis ir pasirodymų teko šiek tiek palaukti. Tačiau viskas praėjo sklandžiai ir linksmai, visi kartu žiūrėjome nuotraukas, valgėme tortą ir gėrėm arbatą.

Ir nors išsiskirti visiems buvo šiek tiek liūdna, tačiau stovyklėlės vadovai tiesiog džiaugėsi kartu praleistu laiku, ir suprato jog jų darbas čia atliktas: nes matėme kaip vieni užveria duris čia susiradę draugų, su kitais atsisveikiname iki jų gimtadienio šventės „Miegančiuose drambliuose“, treti  su šypsena veide sako iki kitos savaitės, nes mes juos išvysime mūsų laipiojimo treniruotėse. O kiti kuriuos galbūt išvysime tik kitoje stovyklėlėje, galbūt tik kitą mėnesį ar po pusės metų, taip pat neišeina tuščiomis, jiems tai buvo nepakartojama patirtis būnant grupėja, bendraujant su visa „Miegančių dramblių“ komanda, susiduriant su vis kita asmenybe, kalbantis anglų kalba, vaidinant ir pralaužiant bet kokius bendravimo barjerus. Vaikai čia sužinojo ne tik apie laipiojimą, aplinizmą, apie tai kokį poveikį žmonės daro gyvūnams ar aplinkai, kaip galima susikurti savo lėlių teatrą.

Jie pradėjo tikėti ne tik stebuklais net ir savimi, savo kūrybiškumo galia. Tai ir yra svarbiausia. Visa kyta tiesiog įvyksta.

Taigi iki susitikimo kitą kartą, jau naujiems nuotykiams, naujoms žinioms ir naujiems įgūdžiams.
Iki kitų stovyklų!